užkiūtakis

užkiū́takis, -ė smob. (1) kas užkiūtusiomis, užgriuvusiomis, užtinusiomis akimis: Jis toks užkiū́takis, jo akys užkiūtę lyg kiaulės Kt. To užkiū́takio akys kap su viksva prapjautos Mrj. Čia gana dūlinėja ir mažų užkiūtakių japonų, aukštų sausų amerikiečių, ilgasmakrių britų Šlč. ^ Vaikščioja prisimerkęs kai užkiūtakis Ig. O tu užkiū́taki, tu spangy – visada jam reik su pirštu parodyt! Gs.